titnaginis

titnagìnis, -ė adj. (2) I, DŽ, NdŽ, KŽ; M 1. kuris iš titnago: Šlajų pavažos tokios buvo titnagìnės Žr. Titnaginiais peiliais droždavo kaulo, rago ir gintaro dirbinius rš. Ašies smaigalį įstatydavo į akmeninį, titnaginį, o kartais ir odinį padėklą rš. Iš medžioklės ginklų [Šventojoje] rasta medinių iečių, lankų, strėlių; ietigaliai titnaginiai ir kauliniai, strėlių antgaliai dažniausiai titnaginiai LTEXI39. Tep tuo[j] ir stojo titnaginiai tiltai (ps.) Brt. Titnaginis smėlio akmuo yra dėl darbo sugadnus A1886,181. | kuriam naudojamas titnagas: Titnaginiai šautuvai rš. 2. turintis titnago: Titnaginės pintys GTŽ. Titnaginė uola rš. Titnaginis smėlis iš uolų A1884,414. 3. turintis kietą apvalkalą, šarvą: Titnaginių kukurūzų veislių grūdų viršūnė apskrita ir lukštas blizgantis rš. | Titnaginiai dumbliai (Diatomeae) GTŽ, EncVII159. 4. kuris titnago spalvos, tamsiai pilkas: Titnaginės debesys sukelia perkūną Skdv. 5. Skr prk. šykštus: Ana titnagìnė, i [v]andens stiklo negautum atsigerti Rdn. Mušk par nagus su kokiu gelžiu – nekris niekas titnagìniams Vn.